Lidijos Dailidėnienės tapyba – tarsi poezija: platūs laukai, šukuojami vėjo, įvairiaspalvės gėlės, smilgos, lauko gėlių puokštės, žiedlapėlių dėliojimas prie pumpurėlio, pumpurėliu - prie kotelio.. Smulkūs potėpiai darniai sugyvena su ekspresyviomis linijomis tiek didelio, tiek ir minimalistinio formato drobėse. Dailininkės pasirinktas subtilus, rafinuotas koloritas atspindi harmoningą dermę su gamta. Tarsi tapytojos meditacija - drobės dvelkia vidine ramybe ir laisve.

Kūriniai byloja, kad kūrėjos žvilgsnis yra kosmopolitiškas, tai yra jis nėra konkretaus laiko ar epochos dalis. Lidijos Dailidėnienės kūryba nekalba apie konkretų laiką. Ji kalba apie jausmus, dailininkės pasaulėjautą ir impresijas. Augalų vešėjime dailininkė jaučia gyvenimo aistrą, o augalija jai kalba apie gausą, pilnatvę, dosnumą, nuolankumą, trapumą ir amžinybę.

​

Gimė 1954 m. Panevėžyje. 

1978 m. baigė Maskvos liaudies universitetą. 
Nuo 1974 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 
Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1985). 
Gyvena ir dirba Molainiuose, Panevėžio rajone.